Nuotekos. Ar elgiamės teisingai?
Nuotekos – kas tai?
Nuotekos – nutekamieji vandenys, susidarantys pavartojus vandenį. Pagal susidarymo vietą nuotekos gali būti: komunalinės (valgio gaminimui, skalbimui, higienos reikmėms ir kt.), gamybinės (technologiniams poreikiams, gamyba, pramonė ir kt.), paviršinės (nutekant kritulių vandeniui). Nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl teršalus būtina išvalyti. Visas Alytaus mieste susidarančias nuotekas surenka ir valo bendrovė „Dzūkijos vandenys“.
Kaip reglamentuojamas nuotekų tvarkymas?
Reikalavimai šiai veiklai nustatyti Nuotekų tvarkymo reglamente. Šis dokumentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos.
Nuotekų išvalymo procesas gana ilgas ir sudėtingas. Nuotekoms surinkti ir transportuoti iki nuotekų valyklos bendrovė eksploatuoja 220,4 km ilgio ūkio–buities nuotekų tinklų ir 50 nuotekų siurblinių. Didžiausios iš jų turbūt visiems alytiškiams gerai žinomos, – tai Vilties g. ir Upelio g. esančios siurblinės. Dalis nuotekų dar savitaka atiteka iš Pramonės rajono.
Į nuotekų valyklą patekusios nuotekos valomos dviem būdais: mechaniniu – kuomet surenkami nešmenys – ir biologiniu – kuomet nuotekos yra maišomos, aeruojamos ir, pasitelkus aktyvųjį dumblą, suskaidoma nuotekose likusi organika.
Kodėl negalima į klozetą ar kriauklę mesti atliekų?
Gyventojai dažnai nesusimasto, kur patenka iš kriauklių, tualetų, skalbimo mašinų, indaplovių išleistas vanduo, nes jeigu žinotų, kaip tiesiogiai nuotekos susiję su mūsų aplinkos švara, tikėtina, kad taip neatsakingai nesielgtų.
Nuotekas paversti vėl švariu vandeniu – sudėtingas ir ilgas procesas. Alytaus miesto nuotekų valykloje per metus mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma apie 30-40 tonų įvairių atliekų: sauskelnių, higieninių įklotų, tualetinio popieriaus, saldainių popieriukų, ausų krapštukų, dantų krapštukų, siūlų, maisto, daržovių atliekų. Šios atliekos vamzdynais keliauja kilometrus, ne retai sudarydamos kamščius. Šių atliekų perdirbti neįmanomą, tik išvežti į sąvartyną, todėl visa tai augina nuotekų tvarkymo išlaidas.
Tai ko gi į klozetą ar kriauklę mesti negalima?
– Drėgnų ir popierinių servetėlių, popierinių rankšluosčių ir daugiasluoksnio kvapnaus tualetinio popieriaus. Jie vandenyje nesuyra taip greitai, kaip tualetinis popierius.
– Ausų krapštukų, dantų krapštukų, tarpdančių valymo siūlų. Ne visos šios atliekas mechaniškai yra sulaikomos, nors sulaikomų nešmenų grotų tarpai tik 3 mm.
– Kačių kraiko. Net jeigu ant pakuotės teigiama, jog kraikas tirpstantis vandenyje, molio dalelės nuo vandens išbrinksta, taigi greitai užkemša vamzdynus. Kačių išmatose gali būti aptinkamas parazitas, tad mesdami kraiką su išmatomis galime sukelti pavojų vandens gyvūnams.
– Plaukų. Jie niekada neištirps vandenyje ir surinks viską, kas pasitaikys pakeliui, o su riebalais sušoka į gabalus užkimšdami vamzdynus.
– Sauskelnių, higieninių įklotų. Sauskelnės vandenyje netirpsta, o priešingai – sušlapę išbrinksta , taigi užkemša vamzdynus.
– Cigarečių nuorūkų, prezervatyvų, vatos pagaliukų, vatos diskelių. Tai puikios priemonės užkimšti vamzdynus, o nuorūkų filtrai nesuyra gamtoje ir gali išsilaikyti dešimtmečius.
– Kavos tirščiai. Juos į kriauklę pila beveik visi, tačiau kavos tirščiai – viena populiariausių priežasčių, kodėl užsikemša vamzdynai.
Šis sąrašas tikrai ne baigtinis, būkime atidūs ir atsakingi.
O kaip elgtis su maisto gaminimo metu atsiradusiais perdirbtais riebalais, aliejais?
Panaudotą aliejų ir kitus riebalus pilti į kanalizaciją ar kriauklę griežtai draudžiama, nes sukietėjusių riebalų kamščiai užkemša nutekamuosius vamzdynus, trikdo nuotekų valyklos darbą, už padidintą taršą tenka mokėti mokesčius, o nepakankamai išvalytos nuotekos – didelė grėsmė gamtai. Be to, riebalų atliekų likučiai nukeliauja į nuotekų valymo įrenginius ir tampa nemalonių iš jų sklindančių kvapų šaltiniu.
Aliejų, kuriame virė ar kepė maistas galima kompostuoti namudinėse kompostinėse, kartu su žaliosiomis ir kitomis virtuvės atliekomis. Kitas tinkamas šios atliekos sutvarkymo būdas – išvalyti keptuvę popierine servetėle ir ją išmesti į maisto atliekų rūšiuojamojo surinkimo konteinerius, arba komunalinių atliekų konteinerius.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras individualių namų gyventojams yra išdalijęs apie 9, 5 tūkst. specialių talpų aliejui ir riebalams rinkti. Jas pripildžius reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Surinktas aliejus ir riebalai kartu su kitomis biologiškai skaidžiomis atliekomis panaudojami dujų ir energijos gamybai.
Raginame gyventojus būti atsakingais, keisti savo įpročius, – klozetu ir kriaukle nesinaudoti įvairioms atliekoms ar šiukšlėms išmesti. Taip apsaugosime ir nuotekų vamzdyną, išvengdami santechnikos gedimo problemų, ir tausosime gamtą.
